Kiekvienas iš mūsų kartais darbe susiduriame su neigiamomis patirtimis, dažnai jos būna pačioje pradžioje, imant verstis nauja veikla ir patyrus pirmąsias nesėkmes. Nesiečiau savo pirmo vestuvių fotografo darbo būtent su nesėkme, bet sakyčiau, kad kiti vestuvių fotografai Klaipėdoje tikriausiai sėkmingiau pratempia savo darbo dieną, negu tai pavyko man. Visgi man tai buvo pirmas kartas ir todėl turbūt tiek daug klaidų padariau. Kadangi pats prieš tai gana idealizuodavau vestuvių fotografo darbą, noriu tiesiog papasakoti kitiems, galbūt tokiems kaip aš, ir leisti pamatyti fotografo akimis, kaip iš tiesų atrodo tas darbas. Juk rezultatas visada būna tos gražios eksponuojamos nuotraukos, o didžioji dalis išgyvenimų ir fotografo patirčių lieka už kadro. Tad pažvelkime į išmestas juostas ir darbo užkulisius.
Darbas – ne šventė
Pirmoji mano kaip fotografo klaida buvo neteisingas savo užduoties traktavimas. Kaip koks romantiškas poetas, įsivaizdavau, kad labai smagu dalyvauti šventėje, jausti pakilią nuotaiką ir būti tarsi vienu iš svečių, tačiau drauge dar ir pafotografuojančiu. Prisimenu per vestuves, kuriose lankydavausi kaip svečias, fotografai būdavo itin atsipalaidavę,jie šnekučiuojasi su svečiais ar jaunavedžiais, tada padaro vieną kitą kadrą. Man toks įvaizdis atrodė labai kietas ir priimtinas – tarsi būtent taip turėčiau elgtis ir aš. Tad nedvejodamas taip pat nusprendžiau imtis tokios taktikos. Buvau toks atsipalaidavęs, kad net ėmė darytis nepatogu fotografuoti, lyg tai būtų ne mano darbas. Gal dėl to neatkreipiau dėmesio į daugybę smulkmenų ir kai kuriuos dalykus padariau ne taip. Dabar žinau, kad tie mano anksčiau matyti fotografai dirba jau po 10 – 20 metų ir yra labai patyrę, todėl leidžia sau užmegzti pokalbį, bet iš tiesų gal net taip ir neatsipalaiduodami, o pokalbio metu tyrinėdami pašnekovus bei mintyse planuodami kadrą.
Daryti, ko nori žmonės
Dar vienas dalykas, kurį būtinai turi vestuvių fotografas turėti omenyje – tai empatija. Kad ir kas nutiktų, būtina išlikti empatišku kitiems žmonėms. Reikia kaip aktoriui mokėti tobulai įsijausti į kitus žmones ir suprasti, kokių nuotraukų jie nori. Gal jiems iš tiesų ne tiek svarbu, kad jūs nuotraukose padarytumėte įspūdingas kompozicijas, gal jiems svarbiau jų pačių emocija, gera nuotaika. O gal tai, kad gerai matytųsi jų išraiškingi makiažai, šukuosenos, drabužiai. Pagaliau, kad fotografuojant iš aukščiau matytųsi vizualiai siauresni veidai, o ne iš apačios žiūrint atsikišantys pagurkliai ir t.t.