Kategorija: Kiti straipsniai

Viena giliausias šaknis turinčių industrijų – grožio. Jau nuo seniausių laikų moterys skirdavo itin daug dėmesio savo išvaizdos puoselėjimui ir nuo pirmųjų to laikų šalyje pradėjo augti verslas, susijusias su tokių paslaugų teikimu. Šiai dienai grožio salonai, kartais paprastai dar vadinami kirpyklomis, sudaro itin reikšmingą mažmeninių paslaugų tiekėjų dalį ir per šias įmones kiekvienais metais prasisuka didžiuliai srautai lankytojų ir pinigų. Tačiau šalia kiekvienais metais vis sparčiau auga ir seserinę veikla – grožio klinikos. Taigi, kas daro vienas grožio klinikas geresnes už kitas – vienos pritraukia talentingiausius medikus ir aukščiausios klasės lankytojus, o kiti pasmerkti užsidaryti po metų ar kelių?

Vienas esminių faktorių – kompetencija. Kaip rodo pasaulinė statistika, grožio klinikose sisteminga kainų segmentacijapagal kokybę nėra efektyvi. Juk negalima teikti prastesnės paslaugos, t.y. padaryti mažiau estetiškai atrodantį galutinį variantą, mažiau patrauklią lankytojos kūno dalį vien dėl to, kad ši paslauga kainuoja mažiau. Taigi, jeigu visų grožio klinikų standartai yra aprašyti įstatymuose ir reglamentuoja minimalią paslaugų teikimo kokybę, išlieka svarbiausias klausimas – kas visgi sugeba virš tos kokybės išlipti aukščiau ir daryti itin sėkmingas intervencijas. grozio klinika Kaune Tautrimas sako – visa paslaugų sėkmė slypi medikuose. Šioje srityje dirbantys medikai turi savas specializacijas, tačiau jų išsilavinimas ir praktinė patirtis gali skirtis kaip diena ir naktis. Natūralu, kad ilgesnę patirtį ir išsamesnį išsilavinimą gavęs medikas bus darantis mažiau klaidų, jausis laisviau atlikdamas net ir sudėtingą grožio chirurginę intervenciją. Tarp medikų paplitęs skaičiavimo matas – sėkmingų operacijų skaičius. Nustebtumėtesužinoję, kad tarp kliniškai būtinų ir ligonių kasų finansuojamų operacijų net iki 10% operacijų laikomos nepilnai sėkmingomis. Nesuklyskite – tai nėra natūralus ir geras rodiklis, Didžiojoje Britanijoje egzistuoja visai kiti standartai – ten 1% procento perkopimas laikomas normų pažeidimu. Be abejo, grožio industrijoje kainos yra brangesnės, čia akivaizdžiai siekiama pelno, tačiau vis tiek operacijos sėkmė priklauso nuo daktarų kompetencijos. Ne kiekviena grozioklinika Kaune turi tokius patyrusius daktarus kaip Tautrimo klinika. Taigi, šį aspektą galėtume laikyti pirmuoju eilėje.

Toliau skaityti „Gržio industrija šiandien – viršūnėje”

Namai be šaldytuvo šiandien jau nebeįsivaizduojami, todėl jų pasirinkimas išties didelis. Įvairaus dizaino, talpos bei funkcijų šiandien šaldytuvai nesunkiai pritaikomi kiekvienuose namuose. Be jokios abejonės, šaldytuvą rinktis reikia labai atsakingai, vis dėl to tai nėra itin pigi investicija, o ir įsigijus nekokybišką šaldytuvą dažnai galima sulaukti ypatingai nemalonių jo gedimų ir dar piniginei nemalonesnių jo taisymo išlaidų. Renkantis šaldytuvą būtina galvoti globaliai, todėl čia netiks tik charakteristikų nagrinėjimas. Žemiau pateiksime keletą patarimų į ką reikėtų atsižvelgti renkantis naują šaldytuvą.

Išorė ir vidus

Visų pirmiausia nuspręskite kokio dydžio šaldytuvo jums reikia. Esti įvairių dydžių šaldytuvų, tiek labai nedidelių, tiek milžiniškų dviejų durų šaldytuvų, todėl būtina išsirinkti tinkamą dydį apgalvotai. Jei gyvenate vienas ir nelabai mėgstate gamintis namuose ar tiesiog negaminate ypatingai daug tai rekomenduojame rinktis kuo mažesnį šaldytuvą. Maži šaldytuvai puikiai tinka taupant tiek vietą, tiek ir elektros energiją, todėl namuose turėsite nedaug elektros sunaudojantį šaldytuvą, kurio pilnai pakaks jūsų reikmėms. Šeimoms jau rekomenduojame rinktis didesnius dviejų dalių (šaldiklis ir šaldytuvas) šaldytuvus, kadangi mažo tikrai gali neužtekti šeimos reikmėms. Ypatingai didelėms šeimoms ar tiesiog dideliais kiekiais apsiperkantiems žmonėms rekomenduojame rinktis dviejų durų šaldytuvus.

Toliau skaityti „Renkuosi naują šaldytuvą: į ką atkreipti dėmesį?”

Nors kasmet masė jaunuolių stoja mokytis į vadinamąsias perspektyvias specialybes, bet darbo rinka ir jos rodikliai rodo, kad iš tiesų yra dar labai daug nesusipratimo tarp studijų ir profesijų poreikių. Jaunuoliai plūsta į specialybes, kurių vėliau neprireikia darbo rinkai, o tuo metu labiausiai trūkstami darbuotojai mažai kur ruošiami.

Profesinio ugdymo stoka ir nuvertinimas

Galima jau iš vidurinės laikų prisiminti tokio tipo ugdymą, kada daugybės žinių įsisavinimas laikomas pagirtinu, o vadinamieji darbai sulaukia mažiau pagyrimų. Moksleiviai, kurie galiausiai gerais pažymiais baigę mokyklą stoją mokytis į universitetus, iškeliami ant pjedestalo. Tuo tarpu tie, kurie su savo žemesniais balais stoja galbūt į profesines mokyklas ar kolegijas, ruošiančias konkrečius amatus, nuvertinami ir pažeminami. Tik kaip apsiverčia galiausiai piramidė – tie, kurie buvo laikomi prastesniais, dirba gerai apmokamus ir proto pastangų reikalaujančius darbus (stato namus, dirba statybose, būna šaltkalviais ir pan.), o tie, kas įstojo į vadybą ir teisę, nežino, ką toliau veikti nerasdami darbo.

Emigracija su amatu

Toliau skaityti „Kaip keičiasi darbo rinka”