Nėra nei vieno malonesnio pirmo karto nei kad greitojo kredito gavimas. Pirma paskola nemokamai suteikiamas daugelyje kompanijų. Kol vieni žmonės naudojasi galimybe ir džiaugiasi, kad tai labai puikus būdas sutaupyti, tuo tarpu kiti baiminasi, kad čia gali būti paslėpta kokia nors sąlyga atsisukanti prieš klientą. Ar taip yra? Ne.
Kas suteikia pirmo nemokamo kredito galimybę?
Kadangi šiuo metu gana daug įmonių siūlo greitųjų kreditų paslaugas, natūralu, jog konkurencija skatina pasiūlyti kuo daugiau skolinimosi galimybių. Viena iš patrauklių galimybių – pirmas kreditas nemokamai. Tokiomis sąlygomis skolina toli gražu ne visos įmonės, tad reikia detaliau pasidomėti tokiu atveju, jeigu norite pasinaudoti šia paslauga. Jeigu kompanija skolina pirmą kartą visiškai nemokamai – dažniausiai ji garsiai tai afišuoja, tad nesunkiai pamatysite – kurios įmonės suteikia tokias paslaugas. Rečiau afišuojama, bet tiek pat naudinga yra kredito be registracijos mokesčio paslauga. Į tai irgi reikėtų atkreipti dėmesį.
Kodėl įmonės skolina nemokamai?
Vienas iš būdų tvirtinti dailylentes ar kitokias medienos dalis (tinkamas tiek apdailai, tiek sandūroms ir pamatinėms konstrukcijoms), yra sraigtai. Jie suteikia tikrai stiprų įtvirtinimą, sąlyginai tvirtesnį negu su vinimis. Be to, jie gali būti plačiau panaudojami, atsidurti tokiose detalėse ir vietose, kur jūs net nematysite sraigto, tai, tuo tarpu, vinis būtų matomi. Tvirtumas atsiranda dėl to, kad ištraukti sraigtą su nelygiu paviršiumi yra labai sunku, o lygus vinies paviršius išsitraukia iš dailylentės labai paprastai. Vienas iš populiariausių sraigtų yra medsraigtis, kitaip vadinamas medvaržčiu. Jis gali būti įvairaus dydžio. Standartinis jis bus su viena įleidžiama galvute ir smailėjančiu strypu. Norint įtvirtinti tokį medsraigtį, pirma reikia išgręžti skylutę, į kurią būtų galima įleisti varžtą. Tik nereikia skylutės iškart tokios plačios daryti, kad sraigtas iš jos iškristų. Ne urvo, o skylutės. Ten įleidus sraigtą galima jį įsukti su elektriniu prietaisu. Paprasti standartiniai sraigtai turi plokščią galvutę. Taip pat yra ir kiti sraigtai – su pusapvale galvute. Jie atrodo estetiškai ir yra skirti būti matomi išorėje. Tokie sraigtai gali būti ir ant spintelių, ant dailylenčių, nereikia bijoti, kad jie matosi. Sraigtų yra ir kitokių rūšių, pavyzdžiui, juodieji lakuotieji. Šie paprastai yra brangesni, bet jie galės eiti į juodas dailylentes ar kitą tamsią medieną. Dar yra ir žalvariniai sraigtai, vėlgi tai yra estetinis pasirinkimas.
Mažiau estetikos, tačiau daugiau praktiškumo, o daugiausia – savisaugos – suteikia vaizdo registratorius. Tai irgi yra gera dovana, ypatingai automobilio savininkui, važinėjančiam mieste, kuriame vairuotojai turi labai agresyvius įpročius. Pavyzdžiui, Vilniuje, kur elementarių eismo taisyklių laikymasis, praleidimas kas antro, norinčio įvažiuoti į juostą ar kiemą, greičio neviršijimas laikomas žeminančiu dalyku. Jeigu važiuoji pagal taisyklis, tampi kaip koks atstumtasis mokykloje, kai atstumtaisiais tapdavo geriausiai besimokantieji. Taigi, vaizdo registratorius visada leis sužinoti, kieno iš tiesų buvo kaltė, kad jūs įvažiavote kažkam į galą, ar kad kažkas įvažiavo į jus. Jeigu manote, kad važinėjate saugiai ir jums grėsmę kelia kiti vairuotojai, kurių kaltę būtų vėliau sunku įrodyti, tokias auto prekes jums tikrai galėtų kas nors padovanoti. Gali būti vienas priekinis vaizdo registratorius, gali būti ir antrasis, filmuojantis užnugarį.
Kartais, kai yra nedidelis automobilio 
Už ką žmonės moka, gyvendami mieste? Paimkime paprastą žmogų, darbuotoją, dirbantį kažkur miesto įmonėje. Jis susimoka mokesčius už daug skirtingų dalykų. Kai kurie mokesčiai yra mokami jo darbdavio ir tas žmogus net nežino, kad jie yra mokami. Tačiau tai, kad jis gamina vertę įmonei, jau iškart sukuria tuos pačius mokesčius. Taigi, tiesiogiai ar ne, jis moka mokesčius ir generuoja buhalterinę apskaitą. Kiekvienai įmonei, visų pirma, tenka mokėti nuomos mokestį. Tuo tarpu, tas, kas nuomoja patalpas, moka mokesčius valstybei už pajamas, gautas iš nuomos. Taip pat yra sumokami mokesčiai už darbuotoją kaip asmenį. Reikia mokėti socialinį draudimą kelių rūšių, gyventojų pajamų mokestį. Vėliau prasideda visokie pridėtinės vertės mokesčiai tada, kai skaičiuojamos išlaidos ir pajamos. Juk viskas kažkurioje įmonėje turi būti paremta tais mokesčiais. Turi būti perkamos prekės arba žaliavos, gaminama produkcija arba teikiamos paslaugos, nuo jų mokami mokesčiai. Įdarbinus žmones, už juos taip pat tenka nemažai mokėti. Ir už tai, kad jie drausti arba ne, ir už jų atostogas, išeitines, motinystės atostogas. Kol kas buhalterinė apskaita Vilniuje įmonėms yra gana sudėtinga. Naujasis darbo kodeksas galėtų šiek tiek palengvinti mokestinę naštą. Tačiau tikriausiai tai būtų dar negreit, nes reikia, kad kodeksas ne tik darbdaviams lengvintų biurokratinius slenksčius, bet ir suteiktų apsaugą darbuotojui.