Kai šiltnamis tampa darbo vieta, kiekvieną dieną praleidi nei viduje, nei lauke, tačiau su augalais. Tokią realybę pajunta ne vienas emigrantas, iškeliavęs svetur vasarai padirbėti. Dirbti šiltnamiuose dažniausiai mėgsta studentai, kurie turi ilgas vasaros atostogas ir per jas kaip tik gali sau leisti padirbėti bei užsidirbti mokslo metams į priekį, kartu vasarą ir taupiai pagyvenus. Darbas, emigracija, šiltnamiai kaina galiausiai atsiperka, nes iš tokių vasarų studentai parsiveža nemažai pinigų, kelis tūkstančius eurų. Kalbamės su Ieva, kuri dirbo gėlių šiltnamyje.
Ieva, kaip išvažiavai dirbti vasarai į Olandijos šiltnamį?
Su viena klasioke palaikydavau ryšius, žinojau, kad ji važinėja dirbti į šiltnamius Škotijoje, Olandijoje. Kaip tyčia pavasarį susitikome, ji mane pakvietė prisijungti. Man patiko tokia idėja, kadangi kaip tik svarsčiau, ką daryti vasarą, kur užsidirbti daugiau pinigų. Taigi, iškart priėmiau šį pasiūlymą. Taip su bičiulės, draugės pagalba ir išvažiavau.
Kokios ten buvo gyvenimo sąlygos?
Gyvenimas buvo gana geras, gyvenome dviaukščiuose mediniuose namukuose, kuriuose būdavo aštuoni kambariai. Taigi, visi gaudavome po kambarį. Visi kalbėjo, kad Olandija yra daug geresnė vieta negu Škotija, nes kai kas jau buvo gyvenęs ir ten, kur tekdavo apsistoti metaliniame vagonėlyje, kuris tikrai buvo labai mažas. Taigi, gyvenimo sąlygos man patiko. Ir maitinimą gaudavome, ir transportą iš kaimo į parduotuvę.
Kaip atrodo darbas šiltnamyje?
Šiltnamiuose svarbiausia būti labai greitam ir labai atsargiam. Kai kurie šiltnamiai buvo tulpių, bet daugiausiai būdavo narcizų. Aš dirbau ir priežiūroje, bet visi žino, kad daugiausiai darbo būna nuimant derlių. Taigi, reikėdavo tiesiog skinti tuos narcizus, tą aš ir darydavau. Man patiko toks darbas, tačiau reikėjo būti labai greita. Tą greitį diktuodavo visas šiltnamis – visą laiką matydavai, kaip greitai skina ir priduoda narcizus kiti, tad ir tavo vaga turėdavo būti tvarkingai nuskinama.
Kokia yra kompanija?
Lietuviai, latviai, lenkai, rumunai, bulgarai… Manau, tie patys emigrantai, kaip ir visur kitur, kur ūkiuose daug dirba užsieniečių. Jeigu nori, gali draugauti su „savais“, jeigu nori – pažindintis su kitataučiais. Visi labai draugiški.
Ką veikdavote laisvadieniais?
Dažniausiai važiuodavome į netoli esantį miestą, nes reikėdavo apsipirkti, nueiti į parduotuvę, taip pat į biblioteką. Ne, knygų ten neimdavome, tačiau pasinaudodavome kompiuteriais ir internetu, ko nebuvo pačiame ūkyje.
Ar važiuotum dar kartą?
Žinoma.
Ačiū ir didelės sėkmės!